Alergija – tai pernelyg didelė žmogaus imuninės sistemos reakcija į tai, kas paprastai kitiems žmonėms yra nekenksminga.
Dažnai sutinkamos medžiagos, kurios, kaip žinoma, gali sukelti alergines reakcijas, yra baltymai arba cheminės medžiagos, įskaitant žiedadulkes, dulkių erkutes, pelėsių sporas, augintinių odą arba plaukus, vabzdžių įgėlimus, vaistus, konservantus ir kvepalus, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, žemės riešutai, kiaušiniai ir pienas.
Dar nėra visiškai suprantama, kodėl kai kurios medžiagos sukelia alergijas, o kitos – ne, ir kodėl tik kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakcija į alergenų poveikį. Paprastai alergija gali sukelti įvairias reakcijas, pvz., bėgančią nosį, čiaudulį, niežėjimą, išbėrimą, patinimą ar astmą. Manoma, kad kas ketvirtam žmogui tam tikru gyvenimo momentu pasireikš alergija.
Nustatyta, kad retais atvejais plovikliuose ir valymo priemonėse naudojamos medžiagos sukelia alerginę reakciją. Kartais kai kuriems jautriems žmonėms gali išberti odą (ši būklė vadinama kontaktiniu dermatitu), net naudojant ploviklius įprastai. Tačiau alergija sukelia tik 10 % visų odos reakcijų.
Jei įtariate, kad odos alergiją jums sukelia plovikliai arba priežiūros priemonės, atlikite šiuos veiksmus:
- Jei turite sveikatos problemų, kurias, jūsų nuomone, galimai sukelia alerginės reakcijos į ką nors: apsilankykite pas gydytoją.
- Lankydamiesi pas gydytoją, pateikite visų produktų, kuriuos naudojote per pastarąsias savaites, sąrašą ir, jei įmanoma, pakuotę. Kartais gydytojui svarbu žinoti apie jūsų dėvėtus audinius arba juvelyrinius dirbinius. Taip pat atkreipkite dėmesį į visus galimus gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius.
- Prireikus, gydytojas nukreips pas dermatologą. Išsaugokite produktų sąrašą ir pakuotes dermatologui parodyti. Dermatologas gali atlikti diagnostinį lopo testą, kad nustatytų, kokioms medžiagoms galite būti alergiškas.
- Jei bus diagnozuota alergija, dermatologas suteiks informacijos, kokia medžiaga sukelia alergiją, patars, kaip išvengti šios (-ų) medžiagos (-ų), ir paskirs gydymą, reikalingą odos būklei ar bet kokiai kitai reakcijai gydyti.
- Žinokite turimame ploviklyje ir valymo priemonėse naudojamas medžiagas – peržiūrėkite atitinkamą interneto svetainę, kurioje pateikiama informacijos apie tokias sudedamąsias dalis.
- Kad alergija neatsinaujintų, kiek įmanoma labiau turėtumėte vengti pakartotinio sąlyčio su šia medžiaga. Tai galite padaryti toliau nurodytais būdais.
- Patikrinkite namuose turimus ploviklius ir priežiūros priemones. Jei tokio produkto sudėtyje yra medžiagos, nebenaudokite produkto arba imkitės atsargumo priemonių poveikiui apriboti, pavyzdžiui, mūvėkite pirštines.
• Kai perkate produktą, visada patikrinkite etiketę ir sužinokite, ar joje nurodytos alergiją sukeliančios medžiagos. Visą sudedamųjų dalių sąrašą peržiūrėkite gamintojo arba prekės ženklo interneto svetainėje.
• Taip pat galite kreiptis į gamintojo vartotojų tarnybą dėl išsamesnės informacijos apie konkrečias jo produktų sudedamąsias dalis.
Odos sudirginimo simptomai dažnai yra panašūs į alergines reakcijas (pvz., paraudimas arba niežėjimas). Jie pasireiškia tik odos srityje, kuri turi sąlyčio su dirginančia medžiaga. Dirginimas iš esmės skiriasi nuo alerginių reakcijų: jis pasireiškia per kelias valandas arba praėjus kelioms valandoms po sąlyčio su odą dirginančia medžiaga, net jei prieš tai nebuvo pasireiškęs toks poveikis. Kad oda sudirgtų, dirginančių medžiagų koncentracija paprastai turi būti didesnė.
Skalbimas ir gyvenamųjų erdvių valymas labai padeda mažinti alergijos riziką alergiškų asmenų gyvenamojoje aplinkoje. Vienas iš pavyzdžių – namų dulkių erkučių išskiriamų alergenų mažinimas, visų pirma pasireiškiantis per patalynę ir čiužinius.