Ar žinojote, kad namų švaros palaikymas nereiškia, kad juose nebus galinčių pakenkti mikrobų, kuriuos pastoviai į aplinką paskleidžia juose gyvenantys žmonės, gyvūnai ir ruošiamas maistas? Šie mikrobai yra nematomi, todėl jų nepašalinsite valydami. Veiksmingas būdas, padedantis apsaugoti namus nuo kenksmingų mikrobų – geri higienos įpročiai svarbiausiais momentais, kai labiausiai tikėtina, kad jie plis.  Tai vadiname „tiksline higiena“.

Tikslinė higiena – kas tai ir kodėl jos mums reikia?

Tikslinės higienos laikymasis namuose – tai geriausias būdas, padėsiantis jaustis ramiai, kad padarėte viską savo ir savo šeimos apsaugai nuo infekcinių ligų užtikrinti.

Tikslinė higiena suteikia galimybę kaip galima labiau apsisaugoti nuo kenksmingų mikrobų ir tuo pačiu palaikyti tinkamą aplinką „draugiškiems“ mikrobams – jų reikia, kad mūsų žarnyne, kvėpavimo takuose, burnoje ir ant odos susidarytų sveika mikrobioma, sumažinanti alergijos ir kitų tipų ligų riziką. 

Tikslinės higienos tikslas – nutraukti infekcijos grandinę.  Jis labai skiriasi nuo įprastinio požiūrio, kad higiena reiškia nešvarumų, kuriuose pagrinde veisiasi kenksmingi mikrobai, šalinimą. Iš tiesų pagrindinis kenksmingų mikrobų šaltinis yra kiti žmonės, užterštas maistas, vanduo ir naminiai gyvūnai.

Infekcijos grandinės nutraukimas, kad neplistų kenksmingi mikrobai

Kenksmingi mikrobai į namus patenka daugiausia per žmones ar augintinius, užterštą maistą arba vandenį. Jie nuolat pašalinami ir paskleidžiami per „nešiklius“, pvz., rankas, tualetus, drabužius ir pan. Pavyzdžiui, šiais mikrobais galima užsikrėsti palietus užkrėstą paviršių ir prilietus burną, nosį ar akis, taip pat valgant nešvariomis rankomis užterštą maistą. Tai vadinama „infekcijos grandine“. Kad infekcija galėtų plisti, visos jos grandys turi būti sujungtos. Tad nutraukus vieną grandį, infekcija negalės plisti.

Namuose laikomasi higienos praktikos, kuri neleidžia kenksmingiems mikrobams nuolat plisti – taip nutraukiama ši infekcijos grandinė.

Žinoma, kad kai kurių tipų mikrobai gali būti kenksmingi (pvz., kai kurios žarnyno bakterijos), jie gali nuolat augti ir daugintis ten, kur kaupiasi stovintis vanduo, pvz., baseinuose, vonioje, dušo kanalizacijoje, po unitazo vandens nuleidimo kraštu, šlapiojo valymo šluostėse ir kempinėse. Jie paprastai nėra kenksmingi, tačiau gali kelti pavojų žmonėms, kurių imunitetas ne toks atsparus infekcijoms.

Kada reikia imtis tikslinės higienos praktikos?

Tikslinė higiena reiškia higienos praktikos laikymąsi visą laiką (tai vadinama momentais), kuomet yra didžiausia tikimybė, kad kenksmingi mikrobai pasklis nuo pirmiau nurodytų šaltinių. Prie tų momentų priskiriami atvejai, kai jūs:

  1. Tvarkote maistą;
  2. Valgote pirštais;
  3. Naudojatės tualetu arba keičiate kūdikio sauskelnes;
  4. Kosėjate, čiaudite ir pučiate nosį;
  5. Liečiate dažnai kitų liečiamus paviršius;
  6. Tvarkote ir skalbiate nešvarius drabužius bei patalynę;
  7. Rūpinatės naminiais gyvūnais;
  8. Tvarkote ir išmetate šiukšles;
  9. Rūpinatės užsikrėtusiu šeimos nariu.

Tais devyniais atvejais tokios higienos priemonės, kaip rankų plovimas, paviršių valymas ir pan., turi būti naudojamos svarbiausiems paviršiams (vadinamiems svarbiausiais kontroliniais taškais), kurie turi didžiausią tikimybę paskleisti kenksmingus mikrobus.  Visais šiais devyniais rizikingais momentais rankos yra svarbiausias kontrolinis taškas, tačiau daugeliu atvejų su maistu besiliečiantys paviršiai ir valymo šluostės taip pat yra labai svarbūs kontroliniai taškai. Be to, kenksmingi mikrobai gali pasklisti per drabužius ir patalynę, vonią, dušą ir kriaukles, o kartais grindis ir baldus.

Tačiau svarbu suprasti, kad nors kasdienis ar kassavaitinis namų valymas padeda užkirsti kelią infekcijų plitimui, jo poveikis, palyginti su higienos praktika, vykdoma pačiais rizikingiausiais momentais, yra palyginti nedidelis, kad apsisaugotume nuo kenksmingų mikrobų poveikio.

Kaip nutraukti infekcijos grandinę

Higienos praktikos tikslas – sumažinti ant rankų, paviršių ir audinių esančių kenksmingų mikrobų kiekį iki sveikatai nekenksmingo lygio. Tai galima atlikti:

  1. Pašalinant mikrobus nuo paviršių – naudojant valymo priemones (pvz., ploviklius arba muilą) ir išplaunant indus vandeniu. Skalavimas švariu tekančiu vandeniu yra labai svarbus šio proceso etapas.
  2. Nukenksminant ant susijusių paviršių esančius mikrobus vietoje – naudojant produktus ir (arba) procesus, t. y. šilumą (pvz., skalbiant aukštesnėje temperatūroje), dezinfekantus, rankų dezinfekavimo priemones.

Daugybe arba daugeliu atvejų po valymo yra skalaujama ir džiovinama – to pakanka norint neleisti infekcijai plisti. Tačiau yra atvejų, kai gali reikėti valyti, po to dezinfekuoti, pvz., rankų dezinfekavimo priemonėmis, kai neturime muilo ir vandens arba kai valome paviršius, kurių negalima veiksmingai nuplauti.

Rankų higiena yra vienintelė svarbiausia higienos praktika, tai pagrindinė higienos laikymosi dalis visais pirmiau apibūdintais 9 rizikingais momentais.

Kad pasirūpintumėte higieniška rankų švara, visada kruopščiai sušlapinkite ir išmuiluokite rankas, nuplaukite jas švariu tekančiu vandeniu ir nusausinkite. Drėgnos rankos yra imlesnės mikrobams nei sausos. Jei nėra tekančio vandens ir rankšluosčio, naudokite rankų dezinfekavimo priemones.

Tikslinė higiena yra tvarios higienos pagrindas, padedantis išvengti pernelyg dažno valymo priemonių naudojimo. Be to, ji užtikrina apdairų dezinfekantų naudojimą, kad būtų išvengta su atsparumu antibiotikams susijusios rizikos.

Išsamesnė TMF informacija apie tikslinę higieną.

Šis straipsnis buvo paruoštas kartu su profesore Sally Bloomfield, kuri yra TMF mokslinės patariamosios tarybos pirmininkė ir narė bei garbės profesorė Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje. Profesorė Bloomfield yra pripažinta namų higienos specialistė, sukaupusi daugiau nei 30 metų patirties higienos mokslinių tyrimų ir švietimo srityje.  

Tarptautinis mokslinis forumas (TMF) buvo įsteigtas 1997 m., norint plėtoti ir skatinti higieną namuose bei kasdieninėje aplinkoje laikantis pagrįstų mokslinių principų.